Kartais, kai važiuoju automobiliu, noriu, kad visi matytų, kad didžiuojuosi būdamas lietuviu…

Kartais, ypač kai šalta, noriu apsirengti džemperį, kurio ne tik medžiaga būtų šilta, bet ir piešinys ant jo…

Kartais, ypač kai karšta ir niekur nesinori važiuoti iš Lietuvos, noriu apsivilkti marškinėlius, kuriuos pamatę visi suprastų, kad man čia gera. Ir ne tik vasarą…

Kartais, kai jau būna labai šalta ir važiuoju atostogauti kur šilčiau, noriu, kad mano lagaminas būtų vienintelis toks, ir labai lietuviškas…

Kartais, nors greičiausiai kasdien, kai dirbu prie kompiuterio ir matau tik jo ekraną, noriu, kad kolegos matytų (jie juk mato kitą ekrano pusę) vardan ko dirbu…

Kai kokį vieną kartą iš tų visų neradau, ko norėjau, nusprendžiau pasigaminti: savo ir kitų automobiliams, motociklams, telefonams, kompiuteriams, marškinėliams ar bala žino kam.

JEI JAU PUOŠTIS, TAI PUOŠTIS LIETUVIŠKAI!